SPINTOLOGIJA, Agnė Gilytė

KNYGOS STATISTIKA:

Leidėjas: Alma littera
Metai: 2014

Puslapiai: 256

ISBN: 9786090116562

Formatas: 14.3 x 21.3 cm, Minkšti viršeliai

Kalba: Lietuvių

KNYGOS SKYRIAI:

Stilius

Tendencijos

Kūnas

Amžius

Spinta

Garderobas

Aksesuarai

Kai laukiesi

Atostogos

Apsipirkimas

Grožis

Liapsusai

Jo spinta

Ypatingai gražios moters ypatingai gražiai iliustruota knyga. Knyga, kurią nusipirkau iš smalsumo, o pradėjau skaityti, kai iškilo keli esminiai klausimai ieškant geriausio savęs varianto. Gėda prisipažinti, bet prireikė nugyventi beveik pusę gyvenimo, kol supratau, kad geriausiai man tinka nešioti mėlyną spalvą. Tai supratau, kai nuėjusi į vieną Oslo vintažinių rūbų ir aksesuarų parduotuvę pasimatavau būtent mėlyną vilnonį megztinį. Nustebusi net aiktelėjau, kaip man ši spalva tinka, o parduotuvės vadybininkė ramiu balsu konstatavo, kad taip, mano akys mėlynos, plaukai tamsūs, todėl mėlyna yra mano spalva. Beje, vėliau išsiaiškinau, kad mergina baigusi su dizainu susijusias studijas ir iškart pagalvojau, kad reikia pradėti dažniau klausyti specialistų patarimų. Kažko tokio tikėjausi ir iš Spintologijos, tikėjausi profesionalaus leidinio.


Vos tik pradėjus skaityti ir perskaičius pirmus puslapius, desperatiškai pradėjau vartyti visą knygą, puoliau skaityti knygos galiniame viršelyje suguldytus garsių moterų atsiliepimus apie ją ir radau taikliai knygą apibūdinančius žodžius: "...tarsi laiškas draugei,...". Hmmm... Gal ir nieko blogo tas laiškas draugei, net visai pati mėgčiau tokį gauti, bet šiuo atveju aš norėjau knygos! 

RUGSĖJO 8 D.

Nežinau ar knygos įkvėpta, ar permainos tiesiog brendo galvoje, bet vasaros pabaigoje rudens pradžioje vis daugiau pradėjau galvoti apie savo spintos turinį. Nors tiesą sakant viskas turbūt prasidėjo dar pavasarį, kai pradėjau vis daugiau to spintos turinio tiesiog išmesti arba išnešti į labdaros parduotuves. Viskas pagrinde vyko dėl spalvinės gamos kaitos, nors rudų ir geltonų tonų vis dar netrūksta. Bet man labai patiko Agnės mintis apie savo uniformos susikūrimą. Tai tikrai gyvenimą palengvinantis bei piniginės storį palaikantis išradimas ir nebūtinai tai reiškia, kad būsi nuobodus ar vienodas. Jau atsikračiau didesnės dalies bižuterijos kolekcijos, nes pastebėjau, kad vis tiek realiai tenešioju tik dvejas iš kokių 50 porų auskarų ir jos abejos turi 925 žymą. Kitas dalykas, ką pastebėjau, tai kad auskarai ant kabliuko man net netinka - gražiausiai ant manęs žiūrisi auskarai prie ausies, todėl savo juvelyrinę kolekciją papildysiu dar viena pora sidabrinių auskarų prie ausies, kurie bus brangūs atminimo verte. Bet apie tai gal kada surašysiu atskirą įrašą. 

Be papuošalų dėžutės pradėjau atsikratyti ir batų dėže. Tikrai ketinu ištėkšti gražius, bet pigius ir nekokybiškus, kitaip tariant, beveik vienkartinius, batus. Greičiausiai apsistosiu ties juoda odine avalyne ir gal keliom ryškesnėm jos porom.

Pirmus 90 Spintologijos puslapių perskaičiau dar liepos mėnesį ir nuo to laiko nebuvau jos atsivertusi, bet bandant išgryninti savo stilių vis daugiau įkvėpimo pradėjau ieškoti vyriškoje madoje, o ypatingai roko atlikėjų paprastame stiliuje. Kai kam jis gal toks nepaprastas, kad net negali jo pakęsti, bet man jis yra tikras. Ypatingai žavi jų juvelyrika. Ne skeletai ir ne kaukolės. Roko muzikantai turbūt yra geriausi asmeninių uniformų kūrėjai. Pažiūrėkite į Slash - kaip ir prieš trisdešimt metų, taip ir dabar jis dėvi tokias pačias odines kelnes ir tą pačią odinę skrybėlę, tačiau visada atrodė ir atrodo kietai. Kaubojiškus batus pakeičia į Converse'us, kaukolės pakabuką į medalioną, marškinėlius į šilkinius marškinius ir uniforma atnaujinta. Paprasta ir galvos neskauda, ar ne?   

JEI KAS PRIMIRŠOTE, KAIP ATRODO SLASH :)

 RUGSĖJO 19 D.

Dar tik ankstyvas rytas, net kavos dar negėriau, bet pamaniau, kad reikia imti ir pabaigti skaityti Spintologiją. Vos tik atsivertusi knygą iškart supratau, kodėl ją numečiau į šalį. Šeštas skyrius, kuris bandė mano kantrybę ir vertė sukioti į šalis galvą - Garderobas. Atrodo turėtų būti vienas iš svarbiausių, jei ne pats svarbiausias, bet skaitau ir galvoju: "varge varge...". Visų pirmiausia akis bado nelietuviški išsireiškimai ir žodžiai. Taip, aš juos suprantu, bet jei tą knygą skaitytų mano mama, ji tikrai nesuprastų, ką reiškia must have ar converse, o knygą rašanti buvusi lietuvių kalbos studentė net nesivargina paaiškinti, kas tai yra. Visiškas liapsusas, nes knyga, kaip suprantu, nėra skirta vien tik jaunimui (viename iš skyrių kalbama būtent apie stilių skirtingo amžiaus grupėms). 

Kodėl šis skyrius mane vertė kraipyti galvą... Pradėjusi jį skaityti, iškart praverčiau neskaičiusi puslapius apie dėvėtojų tipus, kurie, mano galva, yra absoliučiai absurdiški, visiškai nereikalingi ir akivaizdžiai pačios Agnės išgalvoti. Pvz., "Aš - gudrių arba prastų pardavėjų auka", "Man rūpi, tik apsimetu, kad nerūpi" ir pan. Kitas labai neprofesionalus dalykas, kurį Agnė nuolat bruka - naujų rūbų taisymas pas siuvėją: jei švarkas per platus - pataisys siuvėja, jei džinsai per ilgi - pataisys siuvėja... ???. Ar nekilo mintis, kad švarką reikėtų pirkti savo dydžio ir tinkamo modelio, o perkant džinsus tiesiog išsirinkti tinkamą jų ilgį? Turbūt ne... 

Šiame skyriuje Agnė pateikia savo uniforminius variantus ir pagaliau pamini turbūt esminius dalykus derinant ir renkantis aprangą: nemaišyti skirtingų audinių ir raštų, rinktis audinius ir raštus pagal metų laiką bei dėvėti savo dydžio rūbus! Pagaliau! Man turbūt nėra nieko kvailiau, kai vasario mėnesį pamatau vietinę, įšokusią į a la šilkinius šortukus su nėriniais, užsimetusią odinį baikerio stiliaus švarką po kuriuo "priderintas" džemperis, apsiavusią basutes ir per petį persimetusią zomšinę rankinę su kutais. O dar ta penkiais dydžiais per didelių megztinių ir palaidinių, arba į užpakalį (užpakaliuku nepavadinsi) sulindusių tamprių su "priderintom" palaidinėm aukščiau bambos mada... Galima čia ir įdomesnių variantų prisižiūrėti, todėl vos tik persikrausčius gyventi į Angliją, norėjau išsiųsti maldaujantį laišką Anglijos valdžiai, kad visiems namams Anglijoje padovanotų po veidrodį, kuris privalėtų būti pritvirtintas ant sienos prie laukinių durų. Nejuokauju. Grįžtant prie knygos ir paskutinių mano paminėtų patarimų, nesuprantu, kodėl šie dalykai buvo paminėti prie poskyrio  Biure. Ar pagal stilistę į šiuos dalykus turi būti atsižvelgiama tik jei ruošiesi į biurą? Tiesą sakant man biuras net nėra aktualus ir aš tikrai būčiau net neskaičiusi apie aprangos patarimus dirbantiems jame, jei nebūčiau rašiusi šio įrašo. Dar vienas keistas poskyris - Laisvalaikis su visais laisvalaikio aprangos deriniais! Čia jau per daug...

Turbūt geriausi knygos skyriai yra Aksesuarai ir Grožis. Gal dėl to, kad visiškai ir absoliučiai sutinku su viskuo, kas juose išdėstyta. Skaitydama šiuos skyrius, linksėjau galva ir prie kiekvieno perskaityto sakinio mintyse dėjau varneles. Savaime suprantama praleidau skyrius, skirtus besilaukiančiom ir vyram, nes man tai neaktualu, o Liapsusai sukėlė šypseną ir priminė Vilniaus troleibusuose ne kartą matytus vaizdelius :) Kadangi Liapsusai buvo paskutinis mano skaitytas knygos skyrius, manau kad knyga užbaigta klasiškai. 

Ir vis dėlto atsakymų į savo klausimus knygoje neradau. Pasisgedau patarimų, kaip išsirinkti garderobo ir makiažo spalvas pagal žmogaus tipą (plaukų, akių, odos spalvas, dantų emalio spalvą renkantis lūpdažį ir pan.), kas manau yra lygiai taip pat svarbu kaip ir kūno tipas bei proporcija renkantis tinkamą rūbo modelį (apie tai rašoma knygos trečiame skyriuje).

Apibendrinant, manau, kad tai puiki knyga apie stiliaus paieškas, jei tau šiuo metu yra penkiolika metų ir/arba tu neturi nei menkiausio supratimo kaip ką prie ko, o svarbiausia, savęs, derinti. Aštuntoje klasėje man galbūt būtų buvę visai įdomu tokią knygą paskaityti, nors jau tada mama buvo ganėtinai griežtai suformavusi mano supratimą apie stilių ir madą. Aš asmeniškai šioje knygoje nieko naujo nesužinojau ir niekas manęs joje nenustebino. Tiesą sakant jei pažiūrėsite LRT laidos Stilius interviu su Agne Gilyte čia ir ne tik klausysitės ką ji šneka, bet ir atkreipsite dėmesį į jos apsirengimą, aprangos detales ir aksesuarus, knygos skaityti nereikės, nes visas jos turinys sutalpintas į šį penkiolikos minučių video įrašą. Iš tikrųjų man šis reportažas pasirodė naudingesnis nei knyga. Vienintelis geras patarimas, kurį gavau iš knygos ir kurį rekomenduoju visoms - susikurkite savo uniformas. 

Žinau, kad ši knyga yra be galo visų išliaupsinta, bet šiame įraše pateikiau savo asmeninę, mažai šlovinančią nuomonę ir natūralias emocijas užplūdusias ją beskaitant.