Paskutinę pavasario ir pirmąją vasaros dienas praleidau Londone. Londonas nėra mano mėgstamiausia vieta Žemėje, bet nusprendžiau per šias atostogas kiek daugiau pasibastyti po Anglijos sostinę ir pabandyti ją pamėgti. Metro aš tikrai nevengiu, turiu netgi Oyster kortelę, bet išlipus iš traukinio Liverpulio gatvės traukinių stoty, į miestą patraukiau pėsčiomis. Miesto plano neturėjau, todėl prieš kelionę atlikti "namų darbai" labai pravertė - savo iPod'e turėjau išsisaugojusi Google Maps Londono centro planą, kartu su pasižymėtom vietom, kurias norėjau aplankyti.
Iš traukinių stoties pirmiausia patraukiau į Londono muziejų. Muziejus nemokamas, bet jei norėsite pasidėti į spintelę savo "šmutkes", turėsite į jos "kišenėlę" įmesti svarą. Aš per savo apsižioplinimą galvojau, kad moneta bus grąžinta ir taip praradau žetoną, kurį naudoju prekių vežimukams prekybos centruose atsegti, bei papildomai turėjau atsisveikinti su svaru, nors tenorėjau iš spintelės pasiimti piniginę. Velnias! Muziejus ganėtinai įdomus, nes jame lankytojas supažindinamas su Londono istorija nuo 450 000 m. p.Kr. iki, savaime suprantama, šių dienų. Jame gausu socialinės, politinės, karo, mados, meno istorijos ir kt. eksponatų.
Londono muziejuje ilgai neužsibuvau, nes degiau nekantrumu kuo greičiau nusigauti į Britų muziejų (British Museum). Jame šiuo metu vyksta paroda "Tenykštė Australija" (Indigenous Australia) ir man labai knietėjo ją pamatyti. Nieko per daug nesitikėjau, turbūt dėl to ji man ir patiko. Aborigenai ir jų kultūra labai primityvi ir turbūt jei ne baltieji, tai jie vis dar gyventų labai senuose ir gūdžiuose laikuose. Bumerango išradimas yra didžiausias jų pasiekimas. Meno srity labai didžiuojamasi tapyba, kuri man vėl gi pasirodė labai primityvi. Taip pat prie menų priskiriamas krepšių pynimas, ką aš priskirčiau prie kasdienybės. Juk pintuose indeliuose vietiniai laikydavo maisto produktus, taip pat nešiodavosi juose asmeninius daiktus, didesniuose krepšiuose vyrai persinešdavo žvejybos reikmenis, o jaunieji tėveliai specialiuose pintuose krepšiuose nešiodavo kūdikius. Su krepšių formom ir spalvom labiau eksperimentuoti buvo pradėta tik XX a., o kad viso to pasiektų, aborigenams prireikė 60 000 metų ir europiečių atvežtos patirties bei žinių. Liūdna.
Britų muziejus yra mano mėgstamiausias muziejus iš visų, kuriuos man yra tekę aplankyti. Jis labai didelis, jame daugybė originalių eksponatų, kurių kopijos eksponuojamos kituose muziejuose, daugybė ekspozicijų apie įvairias kultūras, šalis ir tautas, suvenyrų ir pažintinės literatūros parduotuvės, kavinė, kurioje galima gauti karštos sriubos ar puodelį skanios kavos. Vienu žodžiu, ten drąsiai gali apsigyventi visai dienai. Beje, penktadieniais muziejus dirba prailgintas darbo valandas - iki 20.30 val., įėjimas - visada nemokamas!
Tą dieną daugiau nieko ir nebenuveikiau apart žioplinėjimo Oksfordo gatve. Nieko per daug ir nesinorėjo veikti, nes buvo klaikiai šalta ir be perstojo pliaupė lietus.
Kitą dieną atsikėliau vėliau nei planavau ir iškart patraukiau į Gamtos Mokslų Muziejų (Natural History Museum). Šiaip nesu didelė gamtos mokslų gerbėja, bet pakeliuj į Londoną pasigriebtam leidinuky užmačiau, kad šiuo metu ten vyksta paroda apie Koralinius Rifus, todėl negalėjau praleisti tokios progos. Tai buvo mano pirmas apsilankymas šiame muziejuje ir dar net neįėjus į vidų likau nustebinta ir sužavėta. Pats muziejus buvo pastatytas 1881 m., jo statyba buvo patikėta vienam talentingiausių Viktorijos laikų architektų Alfred Waterhouse, o muziejaus statyba truko aštuonerius metus.
Kad patekti į muziejaus vidų, teko pastovėti eilėje lauke. Įėjimas į muziejų nemokamas, bet kaip ir kituose muziejuose, norint patekti į specialias parodas, reikia pirkti bilietą.
Ilgai po muziejų neklaidžiojus, susiradau parodos "Koraliniai Rifai: Slaptieji jūros miestai" (Coral Reefs: Secret cities of the sea) vietą. Iš šios parodos tikėjausi labai daug, gal netgi per daug. Tikėjausi pamatyti daug didžiulių akvariumų su atkurtais koraliniais rifais, būrius vaivorykštės spalvų žuvyčių ir dar velniai žino ko. Bet akvariumas buvo tik vienas ir tas pats ne per didžiausias, buvo daug blankių eksponatų vitrinose ir trys interaktyvūs ekranai su panoraminėmis koralinių rifų nuotraukomis, kur spaudinėjant įvairius mygtukus galėjai prisiartinti vaizdus, pasukti juos į šoną, į viršų ir panašiai. Nepaisant neišsipildžiusių didelių lūkesčių, buvo visai įdomu susipažinti su šių miestų slaptais gyvenimo procesais.
Šalia Gamtos Mokslų Muziejaus šiuo metu yra įsikūręs ir Drugelių Sodas. Už įėjimą į jį teks papildomai susimokėti, bet už tai viduj pamatysite būrius laisvai skraidančių didelių ir spalvotų drugelių, kurie kartais nutūps jums ant rankos, kartais skrisdami pro šalį sparnu pakutens nosį. Taip pat pamatysite visą drugelių puotą ant vaisiais nukloto stalo, o po kurio laiko pradės trūkti oro, nes drugelių sode yra nesvietiškai dušna :)
Mano diena jau buvo gerokai įpusėjusi ir Londonas jau buvo ganėtinai mane išvarginęs, todėl nusprendžiau pasižvalgyti po parduotuves. Jos, beje, taip greitai "suvalgė" mano laiką, kad nei nepastebėjau, kai atėjo laikas ieškoti traukinių stoties ir pūškuoti atgal namo.
Nepaisant visų pastangų ir visų matytų gražių dalykų, kad ir kaip bebūtų gaila, Londonas man vis dar nepatinka :(
 |
| Pagrindinis kelionės transportas - kojos :) |
Iš traukinių stoties pirmiausia patraukiau į Londono muziejų. Muziejus nemokamas, bet jei norėsite pasidėti į spintelę savo "šmutkes", turėsite į jos "kišenėlę" įmesti svarą. Aš per savo apsižioplinimą galvojau, kad moneta bus grąžinta ir taip praradau žetoną, kurį naudoju prekių vežimukams prekybos centruose atsegti, bei papildomai turėjau atsisveikinti su svaru, nors tenorėjau iš spintelės pasiimti piniginę. Velnias! Muziejus ganėtinai įdomus, nes jame lankytojas supažindinamas su Londono istorija nuo 450 000 m. p.Kr. iki, savaime suprantama, šių dienų. Jame gausu socialinės, politinės, karo, mados, meno istorijos ir kt. eksponatų.
 |
| Londono muziejus |
 |
| Britų muziejus |
Britų muziejus yra mano mėgstamiausias muziejus iš visų, kuriuos man yra tekę aplankyti. Jis labai didelis, jame daugybė originalių eksponatų, kurių kopijos eksponuojamos kituose muziejuose, daugybė ekspozicijų apie įvairias kultūras, šalis ir tautas, suvenyrų ir pažintinės literatūros parduotuvės, kavinė, kurioje galima gauti karštos sriubos ar puodelį skanios kavos. Vienu žodžiu, ten drąsiai gali apsigyventi visai dienai. Beje, penktadieniais muziejus dirba prailgintas darbo valandas - iki 20.30 val., įėjimas - visada nemokamas!
Tą dieną daugiau nieko ir nebenuveikiau apart žioplinėjimo Oksfordo gatve. Nieko per daug ir nesinorėjo veikti, nes buvo klaikiai šalta ir be perstojo pliaupė lietus.
Kitą dieną atsikėliau vėliau nei planavau ir iškart patraukiau į Gamtos Mokslų Muziejų (Natural History Museum). Šiaip nesu didelė gamtos mokslų gerbėja, bet pakeliuj į Londoną pasigriebtam leidinuky užmačiau, kad šiuo metu ten vyksta paroda apie Koralinius Rifus, todėl negalėjau praleisti tokios progos. Tai buvo mano pirmas apsilankymas šiame muziejuje ir dar net neįėjus į vidų likau nustebinta ir sužavėta. Pats muziejus buvo pastatytas 1881 m., jo statyba buvo patikėta vienam talentingiausių Viktorijos laikų architektų Alfred Waterhouse, o muziejaus statyba truko aštuonerius metus.
 |
| Gamtos mokslų muziejus |
Kad patekti į muziejaus vidų, teko pastovėti eilėje lauke. Įėjimas į muziejų nemokamas, bet kaip ir kituose muziejuose, norint patekti į specialias parodas, reikia pirkti bilietą.
Ilgai po muziejų neklaidžiojus, susiradau parodos "Koraliniai Rifai: Slaptieji jūros miestai" (Coral Reefs: Secret cities of the sea) vietą. Iš šios parodos tikėjausi labai daug, gal netgi per daug. Tikėjausi pamatyti daug didžiulių akvariumų su atkurtais koraliniais rifais, būrius vaivorykštės spalvų žuvyčių ir dar velniai žino ko. Bet akvariumas buvo tik vienas ir tas pats ne per didžiausias, buvo daug blankių eksponatų vitrinose ir trys interaktyvūs ekranai su panoraminėmis koralinių rifų nuotraukomis, kur spaudinėjant įvairius mygtukus galėjai prisiartinti vaizdus, pasukti juos į šoną, į viršų ir panašiai. Nepaisant neišsipildžiusių didelių lūkesčių, buvo visai įdomu susipažinti su šių miestų slaptais gyvenimo procesais.
Šalia Gamtos Mokslų Muziejaus šiuo metu yra įsikūręs ir Drugelių Sodas. Už įėjimą į jį teks papildomai susimokėti, bet už tai viduj pamatysite būrius laisvai skraidančių didelių ir spalvotų drugelių, kurie kartais nutūps jums ant rankos, kartais skrisdami pro šalį sparnu pakutens nosį. Taip pat pamatysite visą drugelių puotą ant vaisiais nukloto stalo, o po kurio laiko pradės trūkti oro, nes drugelių sode yra nesvietiškai dušna :)
Mano diena jau buvo gerokai įpusėjusi ir Londonas jau buvo ganėtinai mane išvarginęs, todėl nusprendžiau pasižvalgyti po parduotuves. Jos, beje, taip greitai "suvalgė" mano laiką, kad nei nepastebėjau, kai atėjo laikas ieškoti traukinių stoties ir pūškuoti atgal namo.
 |
| Anthropologie parduotuvė |
 |
| Sekmadienis buvo paskutinė diena, kai buvo galima apeiti Aviuko Šono skulptūrų kelią. |
Nepaisant visų pastangų ir visų matytų gražių dalykų, kad ir kaip bebūtų gaila, Londonas man vis dar nepatinka :(
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą