Šiandien paštininkas man perdavė siuntinuką su Fran Meneses išleistu kelionių dienoraščiu ir aš jį jau net spėjau perskaityti! Skamba nerealiai, bet knygutė yra nedidelio formato, todėl viskas čia labai realiai :) Šis kelionių dienoraštis yra apie Fran ir jos draugės Monsės kelionę į Paryžių ir Londoną. Fran yra ispanė, kuri kartu su savo vyru ir dviem storais katinais gyvena Berlyne. Ji yra iliustratorė, tinklaraštininkė ir youtuberė, o savo kelionės įspūdžius pagrinde perteikia pačios pieštomis iliustracijomis. Tai nepaprastai graži knyga su patarimais, rekomendacijomis ir netgi emocijomis. Ji primena man, kodėl aš taip mėgstu keliauti viena. Fran rašo, kaip keletą kartų kelionės metu turėjo išsiskirti su drauge, nes abi norėjo pamatyti skirtingas vietas, o vienu atveju Fran net turėjo atsisakyti savo plano aplankyti labai norimą pamatyti parodą, nes jos draugė bijojo pasiklysti Montmartre! Labai savanaudiška draugė ir labai pasiaukojanti Fran, bet manęs niekas nebūtų sustabdęs nuo to, ką noriu daryti aš :) Savo knygutėje Fran taip pat rašo apie namų ilgesį ir bandymus pritapti naujoje šalyje. Londone ji susitinka su Estee iš Essie Buttons, kuri prieš daug metų iš Kanados atsikraustė gyventi į Angliją. Jos praleidžia gražią dieną besišnekučiuodamos šia tema ir aš visiškai sutinku su Estee - viskas bus gerai! Gyvenimas gražus!
Ar Jūs rašote kelionių dienoraščius? Aš rašau. Tik manasis net iš tolo neprilygsta Fran dienoraščiui. Savo dienoraštį turbūt galėčiau pavadinti kronikomis, nes viskas jame skamba maždaug taip: "Atsikėliau anksti <...>, ėjau ten <...>, mačiau tą <...>, pavargau, pildžiau dienoraštį" ir pan. Kiekvieną kartą jį rašydama galvoju, koks jis nuobodus, kaip čia viskas negerai parašyta ir net mano raštas negražus ir viskas čia blogai. Bet aš niekada nepasiduodu ir niekada nemetu tos idėjos, nes žinau, kad po kokio pusmečio visos tos nevykusios raštliavos bus aukso vertės. Keista kiek daug visko gali pasimiršti per tokį trumpą laiką. Praeitais metais truputį keliavau su savo mama. Na, teisingiau ji atvažiavo į Angliją manęs aplankyti. Po kiekvienos mūsų išvykos prašydavau, kad ji irgi ką nors parašytų į mano dienoraštį. Taip įdomu paskaityti kito žmogaus įspūdžius apie tą pačią kelionę, o ypač kai tas žmogus yra kitos kartos atstovas. Smagu, bet man labiausiai patinka keliauti vienai. Dauguma žmonių to nesupranta ir kartais būna tiesiog šokiruoti, kai pasakau, kad kažkur vykau viena, bet tokia jau aš esu.
 |
| Maniškis, pagamintas Kinijoje. |
Keletas priežasčių, kodėl aš renkuosi keliauti viena:
- neturiu prie nieko taikytis kur apsistoti (£££) ir kaip nusigauti nuo vieno objekto iki kito (aš galiu vaikščioti ištisą dieną, tą ir darau);
- lankau muziejus, parodas, parkus ir kitas vietas, kurias noriu pamatyti aš;
- galiu rinkti labiausiai patinkančius atvirukus suvenyrų krautuvėlėje ar tiesiog žioplinėti įdomybes pardavinėjančiose parduotuvėlėse tiek laiko, kiek noriu. Arba tiesiog pyškinti vieną ir tą patį objektą tiek, kiek man reikia ir niekas šalia nezyzia, kad yra alkanas ar pavargęs;
- esu atsakinga tik už save ir nereikia niekieno "niančyti" (o taip, yra tokių mūsų kartos žmonių).
 |
| Dalis dienoraščio turtų. |
Kaip ir minėjau aukščiau, kaip ir Fran aš gyvenu toli nuo savo gimtos šalies. Į Angliją persikrausčiau beveik prieš keturis metus ir to visai nesigailiu. Niekada gyvenime nejaučiau namų ilgesio ir net panašių minčių neturėjau. Prisimenu, kai įstojau į universitetą ir išvažiavau mokytis į sostinę, mano draugai vis inkšdavo, kaip jie pasiilgę namų ir lėkdavo ten kaip tik turėdavo galimybę. Tuo tarpu aš važiuodavau namo kaip įmanoma rečiau, nes tiesiog nejaučiau tam poreikio. Ta pati istorija ir dabar. Aš visiškai nesiilgiu savo šalies ir turbūt ten niekada negrįžčiau, jei nejausčiau pareigos aplankyti mamos ir draugų. Turbūt kiekvienas miestelis čia Anglijoje turi lietuviško maisto parduotuvėles, bet aš į jas užsuku tik kokius kelis kartus per metus. Einu ten tik todėl, kad tikiuosi atrasti kažką naujo, ko vietiniuose prekybos centruose nėra. Pagrindinė priežastis, kodėl aš ten nesilankau dažnai yra ta, kad noriu pritapti šalyje, kurioje šiuo metu gyvenu. Taip pat noriu pažinti šią šalį ir jos kultūrą kaip įmanoma geriau ir patikėkite, net toks paprastas dalykas, kaip maisto pirkimas, gali apie ją nemažai papasakoti.
O varge, planavau, kad tai bus įrašas išskirtinai tik apie Fran Meneses kelionių dienoraštį, o gavosi jis truputėlį su asmenine adaptacija :)
Jei norite sužinoti daugiau apie Fran, būtinai užsukite į jos tinklaraštį! O jos knygą galite įsigyti štai čia! :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą