Nemėgstu gyvenime spontaniškų dalykų, net ir kelionių, bet šįkart nutiko būtent taip. Kitaip ir būti negalėjo, kai prisimeni, jog kitą savaitę turi laisvą, o planų kaip ir nieko... Todėl ėmiau ir nusipirkau bilietą į Pulą, Kroatiją. Išsikeičiau svarus į kunas, susimečiau daiktus į lagaminėlį ir išrūkau. Tiesą sakant dar tokios neorganizuotos kelionės neteko apturėti. Žinojau tik tiek, kad Puloje yra kažkoks amfiteatras ir kad pati Pula yra prie jūros. Net nuėjusi į paštą išsikeisti valiutos, prašiau ne kunų (nes nežinojau, kokie ten pinigai), o kroatiškos valiutos :D Skrydis iš Stanstedo oro uosto tetrunka apie 2 valandas, o praskrendi ir lygumas, ir kalnus, ir jūras, ir salas. Tiesa, skrydžiai iš Stanstedo į Pulą vykdomi tik dvi dienas per savaitę - trečiadienį ir sekmadienį.
Bet gana apie skrydžius. Atvykimo dieną Puloj buvo klaaaaikiai karšta, o saulė ten visai kitokia nei čia - ten ji skaudi ir negailestinga tavo akims. Todėl pirmas dalykas, ką padariau - nusipirkau skrybėlę, kad ne tik akis, bet ir galvą kiek nuo saulės dengtų.
Kaip ir kelionės į Seviliją metu, apsistojau per Airbnb rastame ir išsinuomotame bute, kuriuo buvau labai patenkinta. Atvykimo dieną visada stengiuosi praleisti tyrinėdama žemėlapį ir bandydama susipažinti su miesto gatvėmis. Pula nėra didelė, todėl užtrukau neilgai (kas man yra neįprasta).
Pirmą pilną dieną Puloje patraukiau į Amfiteatrą, dar kitaip vadinamą tiesiog Arena. Pulos Amfiteatras buvo pastatytas I a., kaip ir Romos Koliziejus. Jis yra šeštas pagal dydį pasaulyje, o kažkada ten vykusias gladiatorių kovas šiandien pakeitė kino festivaliai, koncertai ir įvairūs sporto renginiai. Amfiteatre yra įrengtas labai nedidelis muziejus ir suvenyrų parduotuvėlė. Beje, Pulos amfiteatras yra pavaizduotas ant 10 kunų banknoto!
Kitas muziejus, kurį aplankiau, buvo Istrijos istorinis muziejus (Istrija - regionas, kuriame įsikurusi Pula). Tiesą sakant į jį verta eiti tik dėl iš ten atsiveriančios nepakartojamos miesto panoramos, nors jis ir yra įkurtas XVII a. pastatytoje žvaigždės formos tvirtovėje su keturiais įtvirtinimais.
Kita vieta, kurią norėjau pamatyti ir į kurią ėjau net tris kartus, buvo archeologijos muziejus, bet kažkodėl jis visas dienas buvo uždarytas.
Galima sakyti, Pula buvo ir aplankyta. Likusį kelionės laiką tiesiog vaikštinėjau centrinėmis gatvelėmis, pyškinau ką mačiau gražaus, truputėlį apsiprekinau ir parašiau ligšiol didžiausią kiekį atvirlaiškių.
Kalbant apie atvirlaiškių rašymą, šios kelionės metu norėjau išbandyti mobiliąją programėlę Postsnap. Naudojant šią programėlę galima sukurti atvirutę su pačių darytomis nuotraukomis, užpildyti atvirutės nugarėlę, susimokėti, o visą kitą darbą atliks Postsnap komanda. Deja Postsnap nepasinaudojau, nes šios kelionės metu buvau apsėsta panoraminių nuotraukų darymu, o su tokiom nuotraukom atvirutės sukurti man niekaip nėjo. Bandžiau pasidaryti koliažą kitos programėlės pagalba, bet ir tai nepadėjo, todėl teko ieškoti kitokio sprendimo. Tuomet radau kitą atvirlaiškių programėlę Postcard. Ši programėlė mielai priėmė mano koliažus ir aš sėkmingai išsiunčiau savo atvirlaiškius mamai. Tiesa, Postcard siūlo pirmą atvirlaiškį išsiųsti nemokamai, bet deja man teko už jį susimokėti £2.39! Tuomet susisiekiau su klientų aptarnavimo centru ir jie man mielai atsiuntė nuolaidos kodą kitam atvirlaiškiui. Valio! :)
Grįžtant prie Pulos ir Kroatijos, buvau labai nustebinta, kad vietiniai laisvai kalba tiek anglų, tiek vokiečių, tiek italų kalbomis. Tiesą sakant pati kroatų kalba man pasirodė kaip italų, rusų, lenkų kalbų mišinys. Žmonės ten labai draugiški, svetingi, bet tuo pačiu metu galima sutikti ir ne tokių linksmų, netgi sakyčiau labiau baugių. Pastarasis apibūdinimas labiau gal tinka garbaus amžiaus žmonėms, kurie visiškai nesišypso ir nepasitiki kitų (t.y. mano:) nuoširdžiomis šypsenomis. Gaila.
Vienas iš keistesnių matytų dalykų Puloje buvo jų saldumynų parduotuvėlės. Tiesa, kalbu apie tas, kurios įsikūrusios turistiškiausioje gatvėje. Jos kažkodėl dekoruotos kaip piratų laivai, o saldumynai išdėlioti ant bačkų... Laaaabai keistas sprendimas :)
Karšta Puloje buvo tik atvykimo dieną, visas kitas, išskyrus išvykimo dieną, lijo ir buvo niūru. O vieną naktį miegoti neleido netgi liūtis su žaibais ir perkūnija. Bet aš per daug neliūdėjau, nes pasirodo buvau namuose ant lovos palikusi šortus, o ir šiaip aš nesu didelė karščių mėgėja.
Kurioziškiausias dalykas visoje Puloje buvo jų tarptautinis oro uostas. Jo dydis yra panašiai kaip mūsų Tesco Extra arba Lietuvos Maxima XX. Atvykus į oro uostą ir išlipus iš autobuso, negalėjau savęs sutvardyti ir kurį laiką stovėjau ir garsiai juokiausi :)) Viskas atrodė taip liūdnai ir be veiksmo, o gerą valandą visame oro uoste buvau viena aš ir didžiausias desantas oro uosto darbuotojų. Pažiūrėjusi į informacinę lentą supratau, kad tą dieną mano skrydis į Londoną buvo vienintelis, todėl darbuotojų skaičius mažių mažiausiai stebino :D
Mano viešnagė Puloje čia ir baigėsi. Ar rekomenduočiau ten vykti kitiems? Žinoma, kad taip! Keliauti rekomenduoju visur ir visiems! :)
SKAIČIAI:
- Turistiniai atvirukai kainuoja 3-4 kunas.
- Pašto ženklas tiek siunčiant atvirlaiškius į Europą, tiek į likusį pasaulį - 5,80 kunų.
- Autobusas iš oro uosto į Pulos centrą - 30 kunų. Vykstant į oro uostą siūlau važiuoti 23 autobusu iš autobusų stoties - 15 kunų.
- Kavos puodelis atsieis nuo 7 kunų.
- Įėjimas į amfiteatrą - 50 kunų, į Istrijos istorinį muziejų - 20 kunų.
- Jei mėgstate alų taip kaip aš, tai raportuoju, kad bokalas jo kavinėje atsieis apie 30 kunų, o jei pirksite parduotuvėje, mokėsite 6-10 kunų.
