Ir vis tik aš menininke nebūsiu... O siaube kaip tai yra sunku ir kiek kantrybės tai reikalauja... Stiklas... Šiaip bijau visokių smailių ir aštrių dalykų, bet gimimo dienos proga kažkodėl užsakiau sau ir draugams stiklo kursus... Viskas iš pradžių atrodė kur kas paprasčiau nei yra iš tikrųjų... O taip atrodė tik todėl, kad nieko nei skaičiusi, nei girdėjusi apie darbą su stiklu nebuvau... Vienintelį susidūrimą su jo pūtimu labai labai senai apturėjau Murano saloje. Už tai tariu didelį AČIŪ draugei iš Italijos ir jos šeimai.
Tačiau tai, ką mes veikėme per kursus, buvo visai kitkas. "Žaidėme" Tiffany technika. Viskas čia atrodo maždaug taip: nusipieši piešinį, tada jį subraižai į patogias pjovimui detales, persibraižai viską ant stiklo pasirinktų gabalėlių, išpjauni, jei reikia pašlifuoji, apklijuoji kiekvieną detalę vario juostele, o tada sudėliojęs savo piešinio dėlionę sulituoji jį... O varge kaip mane varė iš proto šitie darbai... Šlifuoju šlifuoju ir vis tiek piešinys nesueina... Tada dar atstovėjusi eilę prie šlifuoklio pašlifuoju, ir vėl niekas nesueina... Ir taip N kartų :/ Įdomiausia tai buvo lituoti. Kšššš... Kšššš... Šnypštė lituoklis ir sušnypštė man puodelį ant lėkštutės. Šitą "šedevrą" aišku kabinsiu virtuvėj ant lango. Dar mūsų kompanijoj buvo krabas, mašiniukas (kuris vėliau prisiparkavo ant mano gimtadienio torto...), laumžirgis, kleckynė ir dar kažkas... O kas...? Nu velnias, kas...? Oj gi gėlytė!!! Gėlytė dar buvo!!! :D
 | |
Prisiparkavo.. |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą